Konfliktas vis dar suvokiamas kaip ženklas – kažkas negerai. Pastebiu, kad daugelyje organizacijų konfliktas vis dar suvokiamas kaip ženklas, jog kažkas negerai – galbūt prastėja atmosfera ar lėtėja santykiai, ir tai sukelia įtampą. Dažnai galvojama, jog reikia kuo greičiau numalšinti konfliktą. Tačiau iš praktikos aš matau priešingą vaizdą. Konfliktai ir nesutarimai dažniausiai kyla ten, kur žmonėms rūpi ir kur jie turi nuomonę apie svarbius sprendimus.
Brandžiose komandose konfliktas nėra drama ar kova, bet labiau trintis tarp skirtingų požiūrių, kurie siekia to paties rezultato. Nesutikimas čia nėra grėsmė, o natūrali darbo dalis, padedanti sprendimams judėti į priekį, o ne juos stabdanti. Pastebėjau, kad kur konflikto nuosekliai vengia, ilgainiui atsiranda tyla, kuri nėra rami, bet saugi. Pokalbiai tampa migloti, o formuluotės – atsargios. Nors iš išorės viskas gali atrodyti gerai, judėjimas organizacijoje akivaizdžiai lėtėja.
Mano patirtis rodo, kad brandi komanda nebijo konfliktų, nes turi aiškius vaidmenis ir pasitikėjimą, jog nesutikimas nebus baudžiamas tyla, santykių atšalimu ar slaptais sprendimais. Konfliktas pats savaime nėra grėsmė. Tikroji grėsmė atsiranda tada, kai jis neįvyksta. Neišrašytas konfliktas niekur nedingsta, jis tiesiog persikelia į pasyvumą, ironiją ar tylų pasitraukimą iš sprendimų.
Manau, kad organizuojant komandos formavimo renginius, galėčiau padėti darbuotojams geriau suprasti konfliktų valdymą. Tokie renginiai galėtų sukurti erdvę, kur darbuotojai galėtų atvirai išsakyti savo nuomones ir išmokti konstruktyviai spręsti nesutarimus. Tai ne tik padidintų komandos efektyvumą, bet ir sustiprintų pasitikėjimą bei bendradarbiavimą organizacijoje.
Littlefuse įmonės nuotrauka.
Sprendžiama problema – dalies darbuotojų užsidarymas savyje. Po komandos formavimo renginio, tikslai pasiekti su kaupu. Rezultatai ir grįštamas ryšys stulbinantis, kur atgarsiai sklinda net po kelių metų.
